Naujienos

← Visos naujienos

2025-08 / Sugrįžtanti diaspora – galimybė statybų sektoriui

Sugrįžimo tendencijos: kas vyksta?

Lietuva išgyvena įdomų etapą – po kelių dešimtmečių emigracijos banga po truputį atsigręžia atgal. Pastaraisiais metais į šalį grįžtančiųjų skaičiai nuosekliai auga. Tai reiškinys, kuris ne tik keičia darbo rinką ar švietimo sistemą, bet ir tiesiogiai paliečia statybų sektorių.

Įdomu tai, kad grįžtantys dažnai nesirenka Vilniaus ar Kauno – nemaža dalis jų kuriasi mažesniuose miestuose: Šiauliuose, Druskininkuose, Alytuje, Ukmergėje, Telšiuose, net Mažeikiuose. Tokiu būdu būsto, renovacijos ir infrastruktūros poreikis plečiasi ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose.

Diasporos lūkesčiai – vakarietiški standartai

Sugrįžę lietuviai atsineša patirties iš Skandinavijos, Vokietijos ar Jungtinės Karalystės. Jie priprato prie energiją taupančių namų, patogios infrastruktūros, modernių kvartalų. Todėl Lietuvoje jie nori gyventi ne prasčiau – tai reiškia:

• naujos statybos poreikį (nuosavi namai, A++ klasės daugiabučiai);
• renovacijos poreikį (paveldėtų ar senų būstų atnaujinimas pagal vakarietiškus standartus);
• infrastruktūros sprendimus (patogūs keliai, dviračių takai, darželiai, kultūros ir parkų erdvės).

Tai tampa iššūkiu savivaldybėms, bet ir puikia galimybe statybų įmonėms, kurios gali pasiūlyti daugiau – kompleksinius, infrastruktūrinius ir tvarius sprendimus.

Renovacijos procesas – „užkrečiamas“

Ne tik kurortiniai miestai, bet ir regionų centrai aktyviai atsinaujina. Pavyzdžiui, Marijampolėje jau renovuota beveik 30 daugiabučių, o kaimyninėje Vilkaviškio savivaldybėje – apie 20. Renovacijos procesas čia dažnai vyksta „užkrečiamojo efekto“ principu – vieno namo modernizacija paskatina aplinkinių daugiabučių gyventojus imtis veiksmų. Tai rodo, kad ir mažesni miestai gali sėkmingai įgyvendinti modernizacijos programas, kurios ne tik mažina energijos sąnaudas, bet ir didina gyvenimo kokybę bei patrauklumą grįžtantiems gyventojams.

Alytaus miesto renovacijos tendencijos primena, kad net vidutinio dydžio miestai gali tapti regionine naujovių laboratorija. Pagal Aplinkos projektų valdymo agentūros duomenis, Alytuje iki šiol renovuota apie 17,3 % daugiabučių – rodiklis gerokai viršijantis šalies vidurkį. Taip pat savivaldybės pavyzdys rodo, kad net ir vidutinė dalis gyventojų, tinkamai motyvuoti, būtų pasirengę atnaujinti savo būstą – net 81% ankstesnių apklausų Alytuje gyventojų patvirtino dalyvavimą renovacijoje, jei tam sudaromos tinkamos sąlygos.

Kvartalinė renovacija – neišnaudota niša

Daugelyje miestelių renovacija vis dar vykdoma pavienių namų principu. Tačiau diaspora ieško platesnio masto kokybės – jiems svarbu ne tik atnaujintas daugiabutis, bet ir patogi bei estetiška aplinka aplinkui.

Kvartalinė renovacija, kai vienu metu modernizuojami ne tik namai, bet ir šaligatviai, aikštės, želdynai, automobilių stovėjimo vietos, gali tapti tikru proveržiu. Tai sritis, kur didieji statytojai gali parodyti savo galimybes, o mažesni – įsitraukti kaip partneriai.

Infrastruktūra kaip gyvenimo kokybės garantas

Sugrįžtantys žmonės renkasi miestus ir miestelius, kurie siūlo daugiau nei tik pigesnį būstą. Jie ieško kokybiškos infrastruktūros:

• tvarkingų kelių,
• dviračių takų,
• švietimo įstaigų,
• modernių kultūros ir sporto objektų.

Štai Druskininkuose diegiamos išmaniosios perėjos, elektriniai autobusai, viešosios erdvės pritaikomos žmonėms su negalia. Tai rodo kryptį, kuria turi eiti ir kiti miestai, norintys pritraukti tiek turistus, tiek grįžtančią diasporą.

Ką tai reiškia statybų sektoriui?

Statybų sektoriui šios tendencijos reiškia dvi esmines galimybes:

• Ilgalaikius užsakymus regionuose. ES fondai 2021–2027 m. laikotarpiu numato milijonines investicijas renovacijai ir infrastruktūrai. Tai užtikrina nuoseklų darbo srautą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose.
• Naują kokybės standartą. Diasporos lūkesčiai verčia statytojus pasiūlyti aukštesnės kokybės, energiją taupančius ir ilgaamžius sprendimus.

Būtent tokiose situacijose atsiranda poreikis patikimoms ir tvarioms technologijoms – pavyzdžiui, StatybosZurnalas.lt, kuris sujungia visus dalyvius renovuojamuose ar naujai statomuose objektuose.

Išvada

Sugrįžtanti diaspora – tai ne tik socialinis ar demografinis reiškinys. Tai realus rinkos signalas statybų sektoriui: miestai ir miesteliai turi atsinaujinti, o statytojai – siūlyti sprendimus, kurie atitinka vakarietišką gyvenimo kokybę.

Tie, kurie gebės pasiūlyti kompleksinius renovacijos ir infrastruktūros sprendimus, taps šio proceso lyderiais. O laimėtojai bus visi – ir grįžę žmonės, ir vietos bendruomenės, ir statybų verslas.