Naujienos

← Visos naujienos

2025-10 / NSIK – jau metai naujoji statybų kalba: ar sektorius išmoko ja kalbėti? „Naresta“ komentaras

Praėjo metai, kai Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius (NSIK) buvo oficialiai įvestas kaip nacionalinis standartas Lietuvoje. Ar mūsų statybų sektorius jau kalba viena duomenų kalba? Ar NSIK tapo realiu pagalbininku projektuotojams, rangovams ir užsakovams?

„Mūsų akimis sektoriaus reakcija buvo tikrai geranoriška. Pereinamasis laikotarpis praėjo gana lengvai. Kadangi sistema pateikia pasirinkimą laukuose iš NSIK, tai projekto dalyviai jį ir naudojo arba paskambindavo ir patikslindavo, kurį naudoti.“ – sako Virginijus Kanaporis įmonės „Cotenders“ (StatybosZurnalas.lt) direktorius.

Kas yra NSIK?

NSIK – tai statybos informacijos klasifikavimo sistema, skirta užstatytai aplinkai ir fiziniams objektams, turintiems savo gyvavimo ciklą nuo planavimo iki eksploatacijos. Kitaip tariant – tai vieninga duomenų kalba, leidžianti visiems statybų proceso dalyviams kalbėti ta pačia logika.

Šis klasifikatorius paremtas tarptautiniais CCI ir ISO 12006 / ISO 81346 standartais, todėl leidžia Lietuvai jungtis prie platesnės Europos statybų informacijos ekosistemos. 2024 m. NSIK buvo oficialiai įvestas kaip nacionalinis standartas, o 2025-ieji – pirmieji metai, kai įmonės pradėjo jį taikyti praktiškai.

„NSIK – pirmas tokio pobūdžio klasifikatorius Lietuvoje, orientuotas į realius objektus ir jų funkciją. Jo tikslas leisti mums susikalbėti ne tik tarpusavyje, bet ir su kaimyninėmis šalimis“, – dar 2023 m. sakė Regimantas Žilinskas, vienas iš NSIK kūrėjų ir BIM LT projekto komandos narys.

Kodėl šis klausimas aktualus būtent dabar?

Nors klasifikatorius jau įvestas, daugelis įmonių vis dar bando suprasti, kaip jį integruoti į kasdienį darbą. Projektuotojai, rangovai ir užsakovai kelia tuos pačius klausimus:

Ar tai padės mažinti biurokratiją, ar tik perkelia ją į skaitmeninę erdvę? Kaip NSIK dera su turimomis BIM, sąmatų ar tiekimo sistemomis? Kiek kaštų tai atsieina ir ką duoda praktiškai? Ar mažesnės įmonės turi prieigą prie šios sistemos, ar tai liks didžiųjų žaidėjų privalumas?

„Klasifikatorius nėra papildomas darbas. Tai investicija į tvarką ir skaidrumą. Be jos neįmanoma kalbėti apie efektyvų duomenų judėjimą tarp projekto dalyvių“, – Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas.

Kur šiandien stringame?

Ar pagrindinės kliūtys yra technologinės, ar vis dėlto – organizacinės? Įmonės dažniausiai susiduria su trimis iššūkiais.

1. Duomenų chaosas. Kiekviena įmonė turi savo lenteles, sąmatų žodynus, Excel failus. Ar jie tarpusavyje suderinami?
2. Technologinė integracija. Ar NSIK jau veikia BIM modeliuose, tiekimo ir projektų valdymo sistemose? Daugelis įmonių vis dar dirba atskirai – duomenys nesusikalba.
3. Žmogiškasis faktorius. Ar žmonės supranta, kam to reikia? Ar tai jiems atrodo kaip pagalba, ar papildomas vargas?

„Didžiausia klaida – manyti, kad NSIK yra tiesiog lentelė su kodais. Tai infrastruktūra, leidžianti sektoriui tapti skaidresniam ir efektyvesniam“, – sakė Regimantas Žilinskas.

Kuo NSIK išskirtinis?

NSIK sudarytas iš generalinių klasių, pažymėtų raidėmis tarp kampinių skliaustų – <B>, <C>, <E>, <L>. Tai tarsi atskiri klasifikatoriai, skirti apibrėžti skirtingus statybos aspektus: erdves, kompleksus, statinius ir elementus.

Didžiausia NSIK dalis – elementų ontologija <L>, kurioje klasės skirstomos į funkcines sistemas, technines sistemas ir komponentus. Klasės apibrėžiamos ne pavadinimais, o funkcija – kas ką daro, kokią paskirtį turi.

„Klasė nėra žodis – tai funkcijos apibrėžimas. Tik suprasdami funkciją, suprasime, kaip teisingai priskirti klasę“, – aiškina Regimantas Žilinskas.

Kaip taikomas NSIK?

Šiandien NSIK taikomas nuo paprasto iki pažangaus lygmens: vieni renkasi tiesiog atributus, kiti – jungtinius kodus, kurie suteikia daugiau funkcionalumo. Klasifikatorius veikia ne tik BIM, bet ir CAD programose, kur galima naudoti klases sluoksnių varduose ar objekto atributuose.

Kad praktinis taikymas būtų dar patogesnis, Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) 2025 m. birželį pristatė naują interaktyvų NSIK skaitmeninį katalogą, prieinamą per platformą planuojustatau.lt arba tiesiogiai adresu nsik.planuojustatau.lt. Katalogas leidžia naudotojams greitai naršyti klasifikatoriaus ontologijas, suprasti kodavimo principus, konstruoti kodinius žymenis, atlikti atvirkštinę paiešką, atsisiųsti duomenis skirtingais formatais ir net teikti pasiūlymus dėl klasifikatoriaus tobulinimo. Tai pirmasis praktinis įrankis, kuris padeda projektuotojams, rangovams ir priežiūros specialistams realiai taikyti NSIK ir suprasti jo struktūrą.

„NSIK pritaikymas BIM modeliuose gali būti tiek supaprastintas, tiek pažangus. Svarbu, kad jis taptų įrankiu, o ne barjeru“, – teigia R. Žilinskas.

Kaip sekasi integruoti su kitais klasifikatoriais?

Ar NSIK tikslas pakeisti visus iki šiol egzistavusius klasifikatorius? Tikrai ne. Lietuvoje jau yra ne vienas klasifikatorius – ypač GIS srityje. NSIK kūrėjai mato tris realius kelius:

• Harmonizuoti – derinti abu klasifikatorius keičiant apibrėžimus ir terminus.
• Šviesti rinką – per mokymus, gidus ir praktinius pavyzdžius užtikrinti vienodą supratimą.
• Vystyti lygiagrečiai – leisti BIM ir GIS sistemoms tobulėti kartu, kad laikui bėgant jos natūraliai susijungtų.

„Jei tik susiesime senus kodus su naujais ir ties tuo sustosime – pokyčio nebus. Reikia keisti mąstymą, ne tik lenteles“, – sako R. Žilinskas.

Kaip teoriniai principai virsta praktika? Atsako „Naresta“

Kaip sekasi verslui perkelti NSIK iš teorijos į kasdienį darbą – apie žingsnius, iššūkius ir matomą naudą pasakoja vienos iš didžiausių Lietuvos statybų bendrovės „Naresta“ skaitmenizacijos projektų vadovas Karolis Martinkėnas, kurio komanda NSIK taiko nuo 2021 metų, kai NSIK dar tik buvo kuriamas.

– Kaip sekasi integruoti NSIK į kasdienį darbą?
„NSIK įmonėje pradėtas taikyti nuo 2021 m. – iš pradžių atskirais fragmentais, todėl šiuo metu vyksta aktyvus adaptacijos etapas. „Naresta“ diegia BIM strategiją, kurios pagrindinis principas – vadovautis gerosiomis praktikomis bei tarptautiniais ir vietiniais standartais, įskaitant NSIK. Pilotiniuose projektuose jau taikome NSIK ir koreguojame esamus procesus, siekdami užtikrinti sklandų duomenų valdymą ir efektyvią komunikaciją tarp visų projekto dalyvių.“

– Kur susidūrėte su didžiausiais iššūkiais?
„Didžiausias iššūkis – žmogiškasis faktorius. Dalis rinkos dalyvių NSIK atmeta dėl termino neaiškumo, nors iš tiesų tai aiški informacijos struktūravimo sistema, palengvinanti kasdienius statybos procesus. Techniniu lygmeniu sudėtinga atrinkti programinę įrangą, visiškai atitinkančią openBIM principus ir palaikančią atvirus duomenų formatus – rinkoje vis dar daug uždarų sistemų, kurios apsunkina integraciją. Naujos technologijos įsisavinimas reikalauja laiko, švietimo ir praktinės naudos demonstravimo, todėl pokyčius diegiame per pilotinius projektus, suteikiančius galimybę realiai pamatyti naudą.“

– Kokią realią naudą jau matote?
„Pagrindinė nauda – aiškesnė ir efektyvesnė komunikacija, taupanti laiką ir resursus. NSIK padeda greičiau identifikuoti klaidas, užtikrina duomenų vientisumą, o tvarkingai parengti BIM modeliai pagerina visus lydinčius procesus – nuo projektavimo iki statinio eksploatacijos.“

Kas šiandien ir kas bus rytoj?

Šiandien NSIK dar tik skinasi kelią: daug kas testuoja, mokosi, ieško, kaip pritaikyti klasifikatorių praktikoje. Rytoj – kai duomenys bus klasifikuoti ir struktūruoti – galėsime analizuoti procesus, prognozuoti biudžetus, planuoti statybų eigą ir net taikyti dirbtinį intelektą.

„Be struktūruotų duomenų dirbtinis intelektas statybose liks tik pažadas. NSIK yra pirmas žingsnis į jų kokybę“, – priduria R. Žilinskas.

Cotenders komentaras

„NSIK matėme kaip vieną iš labai svarbių žingsnių statybų sektoriaus skaitmeninimo kelyje. Šiandien duomenys dažnai egzistuoja be konteksto – jie dubliuojami, prieštarauja vieni kitiems, nekeliauja tarp sistemų. Kai duomenys klasifikuoti ir standartizuoti, jie tampa verslo įrankiu – leidžia analizuoti eigą, prognozuoti biudžetus, matyti procesų efektyvumą. Mūsų, kaip skaitmeninių sprendimų kūrėjų, užduotis – padėti sektoriui šį standartą pritaikyti praktiškai: kad jis neapsiribotų lentelėmis, o taptų gyva darbo dalimi.“, – sako Virginijus Kanaporis, Cotenders direktorius.

Pabaigai

Kas prisitaiko pirmieji tie ir įgija pranašumą rytojaus rinkoje.