Naujienos

← Visos naujienos

2025-11 / Pastatų duomenų banko informacinė sistema: ką ji reiškia statybų sektoriui ir ko tikėtis 2026 metais?

Pastaruosius dvejus metus statybų sektorius gyvena skaitmeninimo ritmu: Nacionalinis statybos informacijos klasifikatorius (NSIK), BIM metodų taikymas, skaitmeniniai statybos žurnalai. Dabar prie šios grandinės prisijungė nauja grandis – Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS), kuri pradėta naudoti 2025 m. lapkritį.

Ši sistema iš pirmo žvilgsnio skirta gyventojams ir savivaldybėms, tačiau realus jos poveikis bus labai aiškiai jaučiamas ir statybų bei pastatų priežiūros rinkoje – ypač tiems, kurie projektuoja, stato, prižiūri ir skaitmenina procesus.

Šiame straipsnyje žiūrime į PDBIS iš verslo ir skaitmenizacijos pusės: kaip jis susijęs su NSIK ir BIM, kokių pokyčių gali tikėtis rangovai, projektuotojai ir administratoriai bei kokios realios prognozės 2026 metams.

Kas yra Pastatų duomenų banko informacinė sistema?

Pastatų duomenų banko informacinė sistema (PDBIS) – tai nauja nacionalinė sistema, skirta centralizuotai kaupti ir tvarkyti duomenis apie:

• daugiabučius gyvenamuosius namus;
• savivaldybių nuosavybės teise valdomus viešuosius pastatus;

PDBIS tikslas – sujungti tai, kas iki šiol buvo išskaidyta: statinių techninės ir naudojimo priežiūros duomenis, energinio efektyvumo informaciją, renovacijos poreikį ir realiai atliktus darbus. Sistema kuriama kaip projekto „Pastatų duomenų bankas“ rezultatas, finansuojamas iš „Naujos kartos Lietuva“ lėšų.

Pagrindinės PDBIS funkcijos:

1. centralizuotai kaupti priežiūros ir renovacijos skatinimui reikalingus duomenis;
2. užtikrinti prieigą gyventojams, savivaldybėms, valstybės institucijoms ir, etapais, – verslui;
3. sudaryti sąlygas priimti sprendimus remiantis faktiniais duomenimis, o ne nuojauta.

Nuo 2025 m. lapkričio 3 d. PDBIS pasiekiama per Teritorijų planavimo ir statybos vartus planuojustatau.lt, skiltyje „Vertinu pastatus“.

Kokia informacija kaupiama Pastatų duomenų banke?

Pagal Aplinkos ministerijos ir Statybos sektoriaus vystymo agentūros (SSVA) pateiktą informaciją, PDBIS kaups šiuos duomenis:

• statinių techninės ir naudojimo priežiūros duomenis;
• informaciją apie atliktus techninės priežiūros ir remonto darbus;
• energinio naudingumo duomenis ir suvartojamos energijos kiekius;
• informaciją apie renovacijos poreikį ir prioritetus;
• savivaldybių valdomų viešųjų pastatų duomenis.

Ką tai reiškia gyventojams, savivaldybėms ir valstybės institucijoms?

Gyventojams tai reiškia galimybę vienoje vietoje matyti, ar namo priežiūra atliekama tinkamai, kiek energijos suvartojama, ar ekonomiškai pagrįsta renovacija.

Savivaldybėms ir valstybės institucijoms – įrankį matyti visą pastatų portfelį ir planuoti renovacijos, finansavimo bei energetinio efektyvumo priemones sisteminiu, ne fragmentiniu principu.

Kaip PDBIS susijusi su NSIK ir BIM?

Jei NSIK apibrėžia, kaip mes klasifikuojame ir įvardijame statinių elementus, o BIM – kaip mes juos modeliuojame ir aprašome skaitmeninėje erdvėje, PDBIS tampa ta vieta, kur dalis šių duomenų turi gyventi ilgiau nei pats projektas.

Ryšys tarp šių trijų elementų aiškus:

• NSIK – vieninga duomenų kalba statybų sektoriui;
• BIM – skaitmeninis statinio „dvynys“ su geometrija ir atributais;
• PDBIS – nacionalinė sistema, kurioje sukaupta faktinė pastatų gyvenimo istorija.

Be struktūruotos informacijos (NSIK, vieningi atributai) ir skaitmeninių modelių (BIM), PDBIS rizikuotų tapti dar viena duomenų kaupykla. Todėl ši sistema yra natūralus žingsnis po NSIK standartizavimo ir BIM plėtros – ji kuria erdvę, kur duomenys gali būti naudojami ne tik projekto pabaigoje pasirašant aktus, bet per visą pastato gyvavimo laiką – nuo statybos iki renovacijos ir eksploatacijos optimizavimo.

Ką PDBIS reiškia statybos ir pastatų priežiūros verslui?

Nors komunikacijoje daugiausia kalbama apie gyventojus ir savivaldybes, PDBIS vidutiniu laikotarpiu reikšmingai paveiks:

• daugiabučių administratorius ir prižiūrėtojus;
• rangovus, vykdančius renovaciją ir kapitalinius remontus;
• projektuotojus, taikančius BIM ir NSIK;
• techninės priežiūros bei ekspertizės įmones.

Verslinis PDBIS efektas turės kelias kryptis:

1. Didesnė atsakomybė už duomenų kokybę.
   Priežiūros žurnalai, aktai, defektų fiksavimas ir jų šalinimas – tai nebe vien „vidinė dokumentacija“. Didelė dalis šios informacijos taps matoma PDBIS kontekste. Tai reiškia, kad netvarkingi įrašai, prarasti dokumentai ar nekoordinuota informacija jau nebus tik organizacijos „vidinė problema“.

2. Spaudimas pereiti nuo failų prie duomenų.
   Statybos ir priežiūros procesai šiandien dažnai „gyvena“ PDF, Excel ir skenuotuose dokumentuose. PDBIS logika – struktūruoti duomenys, kuriuos galima analizuoti. Tai skatins rangovus ir priežiūros įmones diegti sistemas, galinčias generuoti ir perduoti ne tik dokumentus, bet ir duomenis, kuriuos galima integruoti su PDBIS.

3. Naujas renovacijos ir paslaugų rinkos skaidrumo lygis.
   Kai PDBIS leis matyti pastatų būklės ir energinio efektyvumo duomenis, atsiras aiškesnės prioritetinės renovacijos kryptys. Tai yra galimybė tiems, kurie pasiruošę dirbti su duomenimis, ir iššūkis tiems, kurie vis dar remiasi tik „kontaktų sąrašais“ ir spontaniškais užsakymais.

Pagrindiniai klausimai, kuriuos verslas turi užduoti jau dabar:

• Ar mūsų projektuose ir priežiūros procesuose duomenys yra struktūruoti taip, kad juos būtų galima perduoti ar susieti su PDBIS?
• Ar naudojame NSIK ir BIM ne tik formaliai, bet taip, kad mūsų informacija būtų „skaitoma“ ir kitoms sistemoms?
• Ar turime aiškias duomenų valdymo taisykles – kas atsakingas, kur informacija laikoma, kaip ji atnaujinama?
• Ar mūsų skaitmeniniai įrankiai (ERP, projektų valdymas, skaitmeniniai žurnalai) yra pasiruošę integracijoms su valstybinėmis sistemomis?

Prognozės 2026 metams: kokių pokyčių galima tikėtis?

Remiantis Aplinkos ministerijos ir SSVA komunikacija, PDBIS vystomas etapais: nuo teisinių nuostatų patvirtinimo ir sistemos paleidimo iki pilnesnio duomenų surinkimo ir aktyvaus naudojimo sprendimų priėmimui.

2026 m. galima tikėtis šių tendencijų:

1. Didesnės apimties duomenų PDBIS sistemoje.
   Tikėtina, kad per 2025–2026 m. periodą į sistemą bus įkelta kritinė dalis duomenų apie daugiabučius ir savivaldybių viešuosius pastatus. Tuo metu PDBIS taps ne tik technologiniu projektu, bet realiu kasdienės analizės įrankiu savivaldybėms ir politikos formuotojams.

2. Aiškesni reikalavimai duomenų teikėjams.
   Įgyvendinant STR ir PDBIS nuostatas, verslui neišvengiamai atsiras aiškesni reikalavimai, kokia forma ir kokius duomenis privaloma teikti. Rangovai, administratoriai ir priežiūros įmonės turės derinti savo procesus ir IT sistemas prie šių reikalavimų.

3. Duomenimis grįsti sprendimai dėl renovacijos ir investicijų.
   Savivaldybėms matant aiškų visų pastatų būklės „žemėlapį“, sprendimai dėl renovacijų, paramos ir investicijų vis dažniau bus priimami remiantis PDBIS duomenimis. Tai reiškia, kad kokybiški duomenys taps konkurenciniu pranašumu rangovams ir vystytojams, dirbantiems renovacijos rinkoje.

4. Spaudimas standartizuoti duomenis pagal NSIK ir BIM principus.
   Norint realiai jungti PDBIS, NSIK ir BIM ekosistemą, duomenys iš projektų ir priežiūros turi būti suvienodinti. Tai skatins plačiau taikyti NSIK klasifikatorių, BIM modelius ir skaitmeninius įrankius, galinčius generuoti standartizuotą informaciją.

Ką gali padaryti įmonės jau šiandien?

Norint neatsidurti „atsivejančiųjų“ pusėje, 2025-2026 m. laikotarpį verta išnaudoti pasiruošimui:

• Įsivertinti, kur šiandien laikomi ir kaip tvarkomi statinių priežiūros duomenys (žurnalai, aktai, ataskaitos).
• Pradėti sistemingai taikyti NSIK ten, kur tai įmanoma – medžiagų, darbų, elementų klasifikavimui.
• Į BIM modelius žiūrėti ne tik kaip į projektavimo įrankį, bet kaip į ilgalaikį pastato duomenų šaltinį.
• Atsirinkti skaitmeninius sprendimus, kurie leidžia ne tik pildyti formas, bet ir eksportuoti struktūruotus duomenis integracijoms.

„Cotenders“ požiūris: iš skaitmeninio žurnalo – į nacionalinę duomenų ekosistemą

Kurdami ir tobulidami elektroninį statybų darbų žurnalą StatybosZurnalas.lt ir kitus statybų skaitmenizavimo ir valdymo įrankius, „Cotenders“ komandoje matome aiškią kryptį:

• šiandien statybos žurnale fiksuojami darbų eiga, defektai, patikros ir sprendimai yra vertinga informacija ne tik projekto užbaigimui, bet ir pastato gyvenimo ciklo valdymui;
• rytoj ši informacija vis dažniau turės būti panaudojama platesniame kontekste – PDBIS, renovacijos planavime, būklės analizei.

Mūsų tikslas – kad skaitmeninis StatybosZurnalas.lt ir kiti mūsų sprendimai sektoriuje generuotų ne tik patogius PDF, bet ir kokybiškus duomenis, kurie ateityje galėtų būti tiesiogiai panaudojami nacionalinėse sistemose ir analitikoje. – sako „Cotenders“ direktorius Virginijus Kanaporis.

Išvados

Pastatų duomenų banko informacinė sistema – tai ne dar viena platforma, o aiškus signalas, kur link juda statybų ir pastatų eksploatacijos rinka:

• nuo popierinių žurnalų ir išskaidytų Excel failų – prie centralizuotų, struktūruotų duomenų;
• nuo fragmentiškų sprendimų – prie duomenimis grįsto renovacijos ir investicijų planavimo;
• nuo lokalių įmonių sistemų – prie nacionalinės pastatų informacijos ekosistemos.

Tie, kurie NSIK, BIM ir skaitmeninius procesus mato ne kaip „pareigą“, o kaip investiciją į duomenų kokybę, 2026-uosius pasitiks ne kaip grėsmę, o kaip galimybę sustiprinti savo pozicijas rinkoje.