Naujienos

← Visos naujienos

2026-05 / Kai statybinių medžiagų kainos šokinėja, statybos žurnalas tampa finansiniu dokumentu

Situacija Irane ir sutrikusios tiekimo grandinės Hormuzo sąsiauryje jau dabar keičia statybų sąmatų skaičius Lietuvoje. Tai ne tolimos rinkos triukšmas – tai konkreti problema konkrečiuose projektuose, vykstančiuose šiandien.

Statybų bendrovių vadovai šią savaitę įvardija aiškius skaičius: putplasčio EPS100 kaina nuo kovo mėnesio augo apie 60 proc., PVC ir PE vamzdžių grupėje fiksuojamas 30-40 proc. brangimas, PIR plokštės brangsta apie 18 proc., armatūros kaina augo nuo 630 Eur/t iki 700-710 Eur/t. Ekspertai skaičiuoja, kad bendros statybų išlaidos šiemet gali augti 10-15 proc., palyginti su praėjusiais metais.

Tačiau yra vienas niuansas, apie kurį kalbama rečiau.

Kainų svyravimas atsiremia į dokumentų eilutę

Kai medžiagų kainos stabilios, statybos žurnalo įrašai apie panaudotą kiekį ir rūšį – tai duomenys, kurių niekas neskaitys. Kai kainos per du mėnesius šokteli 60 proc. – tie patys įrašai tampa finansiniais įrodymais.

Pirmiausia – užsakovui. Rangovas, kuris gegužę pirko medžiagas dvigubai brangiau nei sutartyje numatyta kaina, turi pagrindą peržiūrėti sąmatą. Bet tas pagrindas veikia tik tada, kai yra aišku: kokia medžiaga, koks kiekis, kokią datą buvo įvežta į statybvietę ir faktiškai panaudota. Be šių įrašų bet kokie derybiniai argumentai lieka „ore“.

Antra – generaliniam rangovui subrangovų atžvilgiu. Kai kainų grandinė juda greitai, subrangovai linkę deklaruoti didesnę kainų augimo dalį nei buvo realu jų darbo metu. Tiksliai fiksuota darbų eiga su medžiagų įrašais – vienintelis objektyvus atskaitos taškas.

Trečia – ir pačiam subrangovui. Jei jis dirbo tada, kai medžiagos jau buvo brangesnės, o užsakovas ginčija papildomų išlaidų pagrįstumą, žurnalo data ir įrašas yra jo apsauga.

Statybinių medžiagų kainos reaguoja su vėlavimu – ir tai komplikuoja situaciją

„Citadele" banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas yra apskaičiavęs, kad statybinių medžiagų kainos į energijos kainų šoką reaguoja su vėlavimu – pirmieji pokyčiai paprastai pasimato po maždaug 4–5 mėnesių, ir skirtingi segmentai reaguoja nevienodai, priklausomai nuo gamybos energijos sąnaudų ir tiekimo grandinių.

Tai reiškia, kad projektai, prasidėję šį pavasarį, medžiagų brangimą pilnai pajus rugsėjį–spalį. Tada, kai betonas jau bus išlietas, o sienos – sumūrytos. Derybos dėl sąmatos tuo metu bus prasidėjusios ne nuo nulio – o nuo to, kas buvo fiksuota žurnale.

Biudžeto kontrolė – ne tik finansų klausimas

Statybų skaitmeninimo kontekste dažnai kalbama apie efektyvumą ir laiko sutaupymą. Tačiau 2026-ųjų pavasario situacija primena kitą dimensiją: realiu laiku pildomas statybos darbų žurnalas yra ir biudžeto kontrolės įrankis.

Užsakovas, kuris mato, kokios medžiagos ir kokia data buvo faktiškai sunaudotos, gali palyginti jas su tuo metu buvusiomis rinkos kainomis. Tai ne kontrolė vardan kontrolės – tai galimybė priimti informuotus sprendimus tada, kai situacija dar keičiasi, o ne tada, kai projektas jau baigtas ir visi ginčai persikėlė į teismą.

Vietoj išvados

Geopolitiniai šokai statybų sektoriuje nėra naujiena. Tai buvo COVID pradžioje, po to 2022-aisiais, tai kartojasi dabar. Kiekvieną kartą po tokio šoko rinkoje atsiranda nauja ginčų banga – dėl kainų, dėl medžiagų, dėl terminų.

Ir kiekvieną kartą ginčų rezultatas labai priklauso nuo to, kas ir kaip buvo fiksuota statybos aikštelėje.

StatybosZurnalas.lt – elektroninis statybos darbų žurnalas, užtikrinantis skaidrų ir tikslų darbų fiksavimą visų statybos proceso dalyvių naudai.