Naujienos

← Visos naujienos

2026-05 / Statybos įstatymas keičiasi: kokios ir ką konkrečiai reiškia naujosios pataisos ir kodėl tai svarbu jums?

Vyriausybė šią savaitę pritarė Aplinkos ministerijos parengtam Statybos įstatymo ir dar 5 lydinčiųjų įstatymų pataisų paketui. Tai vienas reikšmingiausių šio sektoriaus teisinio reguliavimo pokyčių per pastaruosius kelerius metus – ne kosmetinis taisymas, o sisteminis pertvarkymas.

Skaičiuojama, kad naujosios pataisos ūkio subjektams ir gyventojams administracinę naštą sumažins apie 1,5 mln. eurų per metus. Aplinkos ministras Kastytis Žuromskas skelbia siekį „ženklaus kokybinio pokyčio statybų teisiniame reguliavime", o viceministrė Česlava Lisovska pabrėžia: „aukšti reikalavimai statybų kokybei ir toliau išliks."

Bet ką tai reiškia praktikoje – rangovui, užsakovui, projektuotojui?

1. Mažiau popierizmo – institucijos naudos jau turimus duomenis

Viena labiausiai varginančių statybų proceso dalių – reikalavimas pačiam rinkti ir pateikti dokumentus, kuriuos valstybės institucijos jau turi savo registruose. Naujosios pataisos numato, kad institucijos efektyviau naudos valstybinių registrų duomenis tarpusavyje – t. y. dalies dokumentų tiesiog nebeprireiks.

Kodėl tai svarbu: mažiau laiko švaistoma dokumentų rinkimui, mažiau klaidos tikimybė dėl netikslios ar pasenusios informacijos. Procesas pagreitėja ne dėl to, kad sumažinami reikalavimai, o dėl to, kad pašalinamas pasikartojantis darbas.

2. Automatizuotos techninės patikros – specialistai gali dirbti, o ne tikrinti tikrinimą

Dalis techninių patikrų bus automatizuotos. Tai reiškia, kad atitikties standartams vertinimas tam tikrose srityse vyks be žmogiškojo faktoriaus – greitai, vienodai, prognozuojamai.

Kodėl tai svarbu: žmogiškoji klaida arba subjektyvus vertinimas – dažna vilkinimo ir nesusipratimų priežastis. Automatizavimas leidžia specialistams daugiau dėmesio skirti realiai sudėtingiems sprendimams, o ne rutininėms patikroms.

3. Aiškiau – kada leidimas, kada pakanka pranešimo

Vienas opesnių klausimų rinkoje buvo neaiški riba tarp atvejų, kai reikia statybos leidimo, ir atvejų, kai pakanka tik pranešimo. Pataisomis ši riba tiksliai apibrėžiama.

Kodėl tai svarbu: užsakovai ir rangovai dažnai klausdavo: „ar mūsų atvejui reikia leidimo?" – ir gaudavo skirtingus atsakymus iš skirtingų institucijų. Aiški taisyklė reiškia prognozuojamą procesą ir mažesnę riziką, kad projektas bus sustabdytas dėl procedūrinės klaidos.

4. Aiškesnės dalyvių atsakomybės – kas atsako už ką

Pataisomis tiksliau apibrėžiamos projektinius pasiūlymus tikrinančių institucijų kompetencijos ir jų galimybės tikrinti techninį darbo projektą. Taip pat tikslinami reikalavimai statinio projektui ir su pranešimu apie statybos pradžią pateikiami dokumentai.

Kodėl tai svarbu: šiuo metu atsakomybės paskirstymas tarp projektuotojų, derinančių institucijų ir kitų dalyvių ne visada buvo akivaizdus. Kai atsakomybė neaiški – niekas neskuba jos prisiimti. Aiški atsakomybė – greičiau priimami sprendimai, mažiau nepagrįsto vilkinimo.

5. Savavališka statyba – tvarka aiškesnė, bet reikalavimai išlieka

Pataisomis tikslinamas savavališkos statybos įteisinimo kelias: reikės gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), pašalinti savavališkos statybos padarinius ir pateikti pranešimą apie statybos pradžią. Numatoma, kad išduotas SLD galiotų 10 metų, jei statybos per tą laiką nepradėtos. Taip pat atsiranda nauja galimybė: sprendimą neišduoti SLD bus galima ginčyti ne tik teisme, bet ir Administracinių ginčų komisijoje – greičiau ir pigiau.

Kodėl tai svarbu: teisminis kelias ginčyti institucijų sprendimus brangu ir lėtas. Administracinių ginčų komisija – alternatyva, kuri gali reikšmingai sumažinti bylinėjimosi naštą.

Papildomai: supaprastinamas ir paveldėjimo procesas

Šios savaitės paketas apima ir vieną su NT sektoriumi glaudžiai susijusį pokytį – Finansų ministerija pateikė pataisas, keičiančias paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo administravimo tvarką. Ateityje didelė dalis procedūrų vyks automatiškai, todėl gyventojams nebereikės papildomai kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl reikalingų pažymų.

Kodėl tai svarbu NT rinkoje: paveldėjimas – dažna nekilnojamojo turto perdavimo priežastis. Supaprastintas procesas reiškia greičiau atlaisvinamas lėšas ir turtas, kuris anksčiau galėjo užstrigti dėl biurokratinių terminų.

Kas dar nepasikeitė – ir kodėl tai gerai

Svarbu pabrėžti tai, apie ką kalbama rečiausiai: pataisų tikslas – ne sumažinti reikalavimus, o pašalinti perteklinius procesus. Kaip teigia viceministrė Č. Lisovska, „aukšti reikalavimai statybų kokybei ir toliau išliks."

Kitaip sakant, reforma yra apie efektyvumą, ne atleidimą nuo atsakomybės. Statybos proceso dalyviai – rangovas, projektuotojas, techninės priežiūros vadovas – ir toliau privalo vykdyti savo pareigas. Tik biurokratinė aplinka aplink juos turėtų tapti mažiau varginanti.

Ką tai reiškia darbų fiksavimo požiūriu

Vienas iš pataisų aspektų – aiškesnė atsakomybių grandinė – tiesiogiai veikia tai, kaip turėtų būti tvarkoma statybos darbų dokumentacija. Kai kiekvieno dalyvio pareigos tiksliai apibrėžtos, tiksliai turėtų būti fiksuojama ir tai, kas, kada ir kaip buvo atlikta aikštelėje.

Elektroninis statybos žurnalas šiame kontekste tampa ne tik patogumu, bet ir reikalavimų atitikties įrankiu – vieta, kur atsakomybių grandinė atsispindi realiame laike.

---