Naujienos

← Visos naujienos

2026-08 / Statybų bumas be statybininkų: kaip spręsime didžiausią Lietuvos statybų sektoriaus lygtį?

Žiniasklaidos antraštės ir NT analitikų prognozės mirga nuo ambicingų projektų: dygsta nauji kariniai miesteliai, kyla ištisi modernūs kvartalai, pagaliau juda grandioziniai stadionų projektai, o renovacijos banga ritasi per šalies regionus. Skaičiai tai patvirtina: vien per 2026 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvoje išduota 21,85 proc. daugiau statybos leidimų nei per tą patį laikotarpį pernai (SSVA duomenys). Lietuvos statybų sektorius šiandien auga sparčiau nei bet kuriuo metu per pastarąjį dešimtmetį.

Tačiau užkulisiuose verda visai kita drama, apie kurią vis garsiau kalbama „LinkedIn“ profesionalų diskusijose bei verslo tinklalaidėse. Tai – demografinė aklavietė. Kol projektų kreivės kyla į viršų, kvalifikuotų specialistų kreivė nenumaldomai sminga žemyn.

Kaip išspręsti šią lygtį, kai statyti reikia daugiau, o statyti – nebėra kam?

Demografinė realybė: pamainos nėra, o senoji karta traukiasi

Statybų aikštelėse realybė bado akis. Vyresnioji patyrusių statybos inžinierių, darbų vadovų ir aukštos kvalifikacijos darbininkų karta artėja prie pensinio amžiaus, o pamainos jai tiesiog nėra pakankamai. Naujausia Užimtumo tarnybos darbdavių apklausa tai patvirtina skaičiais: 50,1 proc. darbdavių pernai patyrė sunkumų ieškodami reikiamų specialistų – tai didžiausia rizika, su kuria šiandien susiduria sektorius.

Ir tai – ne vien kiekybės, bet ir kvalifikacijos problema. Nors 2025 m. stojimų rezultatai rodo, kad inžinerijos studijos, tarp jų ir statybos inžinerija, tampa vis populiaresnės tarp jaunimo, absoliutus naujų specialistų skaičius vis dar nespėja kompensuoti nei į pensiją išeinančios kartos, nei sparčiai augančio projektų srauto. Trečiųjų šalių darbuotojų importas yra tik trumpalaikis pleistras ant giluminės žaizdos, nes jiems taip pat reikalingi kvalifikuoti, lietuviškai ar angliškai kalbantys vadovai aikštelėse, kurių tiesiog trūksta.

Kaip yra pažymėjęs „Naresta“ vadovas Tomas Grincevičius, kvalifikuotų specialistų skaičius krenta greičiau, nei rinka spėja prisitaikyti – „darbo jėga sensta, o pamainos jai nėra“. Tai tiesiogiai veikia projektų terminų patikimumą ir spartina darbo užmokesčio augimą.

Ne technologinė romantika, o demografinė būtinybė

Kai rankų skaičius ribotas, vienintelis kelias į priekį – efektyvumo didinimas ten, kur jo anksčiau apskritai nebuvo ieškoma.

Didžiausias neefektyvumo rezervas šiandien slepiasi administravime. Prisiminkime standartinį statybos darbų vadovą:

• Pusę darbo dienos jis praleidžia pildydamas popierinius žurnalus, pasirašinėdamas aktus, rankiniu būdu ruošdamas ataskaitas ar ieškodamas pasimetusių brėžinių el. paštuose ir „Viber“ susirašinėjimuose.
• Kita pusė dienos lieka realiam darbų koordinavimui ir kokybės kontrolei.

Ar galime sau leisti tokį prabangų resursų švaistymą talentų deficito krizės metu? Atsakymas – vienareikšmis „ne“.

Tas pats darbų vadovas, aprūpintas tinkamu skaitmeniniu įrankiu (planšete su specializuota programine įranga, automatizuotu statybų žurnalų pildymu, skaitmeniniais brėžiniais), gali valdyti dvigubai daugiau procesų per tą patį laiką. Tai nėra graži pasaka apie inovacijas ar madinga „tech romantika“. Tai yra šalta demografinė būtinybė.

Cotenders prognozė: kas laukia statybų sektoriaus iki dešimtmečio pabaigos?

1. Popierinių procesų išnykimas. Įmonės, kurios iki šiol procesus valdo naudodamos „Excel“ lenteles ir popierinius bloknotus, per artimiausius kelerius metus taps nekonkurencingos. Jos tiesiog nepajėgs pasiūlyti konkurencingų atlyginimų, nes jų administravimo kaštai bus per dideli.
2. Kova dėl talentų persikels į darbo įrankių erdvę. Jaunoji karta (gimusieji po 2000 m.) nesutiks dirbti įmonėse, kurios reikalauja nešiotis popierinius segtuvus po purviną aikštelę. Skaitmeniniai įrankiai taps viena pagrindinių priemonių pritraukti jaunus specialistus.
3. SaaS sprendimų integracija taps standartu. Statybų valdymas taps labiau panašus į IT projektų valdymą. Laimės tos įmonės, kurios integruos visą tiekimo grandinę, komunikaciją ir darbų fiksavimą į vieningą skaitmeninę ekosistemą.

Konkretūs pavyzdžiai jau šiandien

Demografinė būtinybė – ne teorija, o realybė, matoma jau didžiausiuose šalies projektuose. Rūdninkų karinio miestelio, statomo Vokietijos brigadai, antrojo etapo darbai, prasidėję 2026 m. liepą, vertinami apie 1,33 mlrd. eurų – tai vienas didžiausių karinės infrastruktūros projektų šalyje nuo nepriklausomybės atkūrimo. O Vilniaus Nacionalinio stadiono statybos komanda gelžbetoninių konstrukcijų montavimą baigė anksčiau, nei buvo numatyta pradiniame grafike. Tokio masto ir tempo projektai tiesiog neįmanomi be griežtos skaitmeninės darbų kontrolės – čia nebelieka vietos pasimetusiems brėžiniams ir popieriniams žurnalams.

Išvada paprasta: mes negalime sustabdyti visuomenės senėjimo, bet galime sustabdyti laiko švaistymą. Skaitmeninimas šiandien yra nebe pasirinkimas, o išlikimo būdas Lietuvos statybų rinkoje.