Naujienos

← Visos naujienos

2026-09 / Duomenų įkaitai statybose: kodėl statytojo (užsakovo) noras sutaupyti perleidžiant el. žurnalo įsigijimą rangovui gali kainuoti milijonus?

Nuo 2023 m. gegužės didžioji dalis statybų procesų Lietuvoje privalo būti fiksuojami elektroniniame statybos darbų žurnale (ESDŽ). STR 1.06.01:2016 atsakomybę už žurnalo saugojimą ir prieigos suteikimą rangovui bei kitiems dalyviams priskiria statytojui (užsakovui). Praktikoje ši atsakomybė – kartu su pačios ESDŽ paskyros įsigijimu – neretai paliekama generaliniam rangovui ar kitiems statybos dalyviams. Tai kas tuomet nutinka, kai statybų procesą lydi nestandartinės situacijos – tarp šalių kyla ginčas, žurnalą įsigijusiam rangovui iškeliama bankroto byla ar susiduriama su kitomis nenumatytomis aplinkybėmis? Statytojas (užsakovas), o kartu su juo ir kiti statybos dalyviai: rangovai, subrangovai ir techniniai prižiūrėtojai, gali prarasti prieigą prie projekto duomenų.

Elektroninis statybos darbų žurnalas (ESDŽ) šiandien nebėra tik papildomas patogus skaitmeninis įrankis – tai privaloma statybos proceso dokumentacijos dalis. Tačiau rinkoje susiformavo finansiškai rizikinga praktika: statytojai (užsakovai), norėdami optimizuoti kaštus ir procesus ar išvengti papildomų sutarčių, ESDŽ įsigijimą ir administravimą vis dažniau deleguoja generaliniam rangovui.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo kaip patogus administracinės naštos sumažinimas. Visgi, teisininkai ir skaitmeninių platformų vystytojai įspėja – toks sprendimas statytoją paverčia savo paties duomenų įkaitu, ypač jei santykiai su rangovu suprastėja ar baigiasi teismuose.

Sprendimas tampantis rizika

Statybos techninis reglamentas (STR 1.06.01:2016) atsakomybę už žurnalo saugojimą ir prieigos suteikimą rangovui bei kitiems dalyviams priskiria statytojui (užsakovui). Tai nėra atsitiktinumas – žurnalas yra pagrindinis statybos proceso dokumentas, kuriame fiksuojami paslėptų darbų aktai, naudojamų medžiagų atitikties deklaracijos, techninio prižiūrėtojo pastabos ir kasdienė darbų eiga. Būtent todėl atsakomybė už jo saugojimą reglamente priskirta ne bet kam, o statytojui.

Nors taisyklės aiškios, realybė dažnai kitokia. Įprasta praktika tampa į rangos sutartis įtraukti punktą, įpareigojantį rangovą pasirūpinti visais būtinais įrankiais, įskaitant ir ESDŽ paskyros sukūrimą. Tačiau tokia sutarties formuluotė nekeičia esminių programinės įrangos naudojimo ir duomenų priklausomybės taisyklių.

„Matome tendenciją, kai statytojai šią prievolę perleidžia generaliniam rangovui vien dėl patogumo. Tačiau teisiškai tai yra uždelsto veikimo bomba. Pagal Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR) ir programinės įrangos (SaaS) nuomos logiką, sistemos paskyros ir joje esančių duomenų savininkas yra tas juridinis asmuo, kuris pasirašė sutartį. Jei tai padarė rangovas, visi statybos istorijos duomenys teisiškai priklauso jam, o ne statytojui (užsakovui)“, – teigia UAB „Cotenders“ (StatybosZurnalas.lt) vadovas Virginijus Kanaporis.

Kai partnerystė virsta konfliktu

Sklandžiai vykstančiuose projektuose ši teisinė dviprasmybė gali ir neiškilti į paviršių. Tačiau statybų sektorius yra jautrus išorės veiksniams: trūkinėja tiekimo grandinės, todėl rangovai vėluoja, įmonės susiduria su bankroto rizika. Nutraukus rangos sutartį dėl neįvykdytų įsipareigojimų, situacija tampa dramatiška.

Kai rangovas pasitraukia iš objekto, yra tikimybė, kad kartu su juo „išeis“ ir prieiga prie statybų žurnalo. Statytojas lieka su nebaigtu statyti objektu, kartais vertinamu dešimtimis milijonų eurų, bet be jokios teisinės jo istorijos.

„Dėl įvairių priežasčių nutraukus sutartį – nesvarbu, ar įmonei iškelta bankroto byla, ar ji nesilaiko sutartinių įsipareigojimų, – statytojas (užsakovas) tampa žurnalo savininko įkaitu. Jeigu objektas nebaigtas, jis negali fiksuoti atliktų bei likusių darbų pagal projektą, todėl negali samdyti kitų rangovų, nes nėra tiksliai apibrėžiamos darbų apimtys. Jei lieka tik objekto pridavimas, šis procesas taip pat stringa, nes priėjimo prie žurnalo neturi nei inspektuojančios institucijos, nei pats statytojas. Bankroto atveju apskritai sudėtinga rasti asmenį, kuris geranoriškai sutiktų statytojui perleisti ESDŽ.“, – perspėja V. Kanaporis.

Platformų teikėjai – tarp dviejų ugnių

Kilus tokiems ginčams, statytojai kreipiasi tiesiai į platformos administratorius, prašydami suteikti prieigą prie jų objekto duomenų. Tačiau skaitmeninių platformų teikėjai šioje situacijoje yra saistomi griežtų sutarčių su tuo pačiu rangovu.

„Mūsų pozicija šiuose ginčuose visada privalo būti neutrali. Mes nesame duomenų valdytojai, todėl neatsakome už duomenų turinį, pakviestų statybos dalyvių prieigos teises ar jų veiksmus žurnale. Mes esame duomenų tvarkytojai – mūsų atsakomybė yra saugus duomenų laikymas, savalaikis jų atstatymas ir apsauga nuo bet kokio nutekėjimo dėl mūsų įmonės kaltės. Visais atvejais žurnalą įsigijusi įmonė yra oficiali duomenų savininkė ir būtent ji privalo užtikrinti kitų dalyvių prisijungimą bei asmens duomenų apsaugą. Todėl neturime jokios teisės atimti duomenų iš paskyrą įsigijusio rangovo ir perduoti jų trečiajai šaliai be jo sutikimo.“, – pabrėžia įmonės vadovas.

Anot jo, platforma vienašališkai atidariusi prieigą statytojui šiurkščiai pažeistų paslaugų teikimo sutartį su rangovu bei duomenų apsaugos įstatymus, ir galimai įsiveltų į teisinį ginčą su oficialiu paskyros pirkėju. Duomenis perleisti galima tik dviem atvejais: turint raštišką paskyros savininko sutikimą arba gavus įsiteisėjusį teismo įpareigojimą.

Dėl šios priežasties statytojai yra priversti inicijuoti ilgus teismo procesus vien tam, kad atgautų priėjimą prie savo investicijų dokumentacijos, o į teismų karuselę neretai bandoma įtraukti ir platformų tiekėjus, kas visą procesą dar labiau apraizgo biurokratija.

Sprendimas paprastas: kontrolė statytojo (užsakovo) rankose

Siekiant išvengti šių pasekmių, išeitis yra labai paprasta ir užkoduota pačiame reguliavime – reikia laikytis statybos techninio reglamento.

Statytojas (užsakovas) pats įsigyja elektroninio statybos darbų žurnalo paslaugą ir registruoja paskyrą savo įmonės vardu. Sukūrus projektą, užsakovas sistemoje paprasčiausiai išsiunčia elektroninį pakvietimą (suteikia pildymo teises) generalinio rangovo atsakingiems asmenims – statybos vadovui, techniniam prižiūrėtojui bei projektuotojams.

„Taikant teisingą, teisės aktuose numatytą modelį, visi duomenys visada lieka statytojo nuosavybėje. Jei atsiranda poreikis nutraukti sutartį ir keisti rangovą, statytojas keliais mygtuko paspaudimais panaikina senojo rangovo prieigą ir prijungia naująją įmonę. Visa objekto istorija, atliktų darbų aktai ir atsakingų asmenų parašai lieka saugūs vienoje vietoje“, – apibendrina V. Kanaporis.

Investicija į savo paties kontroliuojamą skaitmeninę platformą statybų sektoriuje finansiškai sudaro tik mikroskopinę statybų sąmatos dalį, tačiau suteikia garantiją, kad net ir blogiausio scenarijaus atveju projekto duomenys išliks saugūs ir priklausys tikrajam statinio savininkui.