Naujienos

← Visos naujienos

2026-10 / 44 statybų sektoriaus bankrotai per ketvirtį: kodėl statytojui neužtenka turėti pastatytą objektą

Rangovo bankrotas statytojui gali reikšti ne tik nebaigtus darbus ir būtinybę ieškoti naujo partnerio. Jei kartu kyla problemų dėl prieigos prie statybos duomenų, tampa sunkiau įrodyti, kaip objektas buvo pastatytas, kokie darbai atlikti ir kokios medžiagos panaudotos. Statybos sektoriuje tai jau ne vien dokumentacijos klausimas – tokia informacija gali tapti ir turto vertės bei finansavimo rizikos dalimi.

2026 m. I ketvirčio nemokumo statistika rodo, kad statybos įmonių bankroto rizika nėra teorinė. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenimis, statybos sektorius buvo tarp sričių, kuriose pradėta daugiausia bankroto procesų – 44 atvejai. Daugiau jų fiksuota tik prekybos sektoriuje.

UAB „Cotenders“ (StatybosZurnalas.lt) vadovo Virginijaus Kanaporio teigimu, ši statistika aktuali ne tik vertinant rangovo patikimumą. Ji taip pat kelia klausimą, kas nutinka su projekto duomenimis, kai rangovas nebegali tęsti darbų.

Rangovo pasitraukimas – išbandymas projekto dokumentacijai

Kol statybos vyksta sklandžiai, elektroninio statybos darbų žurnalo (ESDŽ) ir kitų dokumentų administravimas gali atrodyti techniniu klausimu. Tačiau pasikeitus rangovui, nutraukus sutartį ar įmonei tapus nemokiai, statytojui reikia greitai nustatyti, kas jau atlikta, kokie sprendiniai įgyvendinti ir kuo tai pagrįsta.

„Cotenders“ vadovas jau buvo atkreipęs dėmesį į riziką, kylančią tuomet, kai ESDŽ paskyros kontrolė perduodama rangovui. Dabar, jo teigimu, svarbu į šį klausimą pažvelgti plačiau – kaip į projekto duomenų ir statybos istorijos kontrolę.

„Pagrindinis klausimas turėtų būti ne tai, kam šiandien patogiau administruoti ESDŽ. Reikėtų klausti, kas kontroliuos projekto informaciją po metų ar penkerių. Statytojas neturėtų tapti priklausomas nuo buvusio rangovo vien todėl, kad šis administravo projekto duomenis“, – teigia V. Kanaporis.

Jo vertinimu, statybos duomenų kontrolė turėtų būti vertinama kaip viena iš projekto rizikos valdymo priemonių. Rangovui turi būti suteiktos visos darbui reikalingos teisės, tačiau statytojas kartu turi užsitikrinti nuolatinę prieigą prie savo projekto informacijos.

Kai statybos istorija tampa turto vertės klausimu

Dokumentacijos reikšmė nesibaigia užbaigus statybos darbus. Ji gali būti svarbi parduodant objektą, vertinant jo būklę, sprendžiant garantinius klausimus ar kilus ginčui.

Tai ypač aktualu NT rinkoje, kur vien kvadratinių metrų skaičius ir adresas neatskleidžia visų konkretaus objekto savybių. Lietuvos bankas yra atkreipęs dėmesį į spartų būsto kainų augimą ir su juo susijusius disbalansus. Todėl vertinant konkretų turtą svarbi tampa ne tik jo rinkos kaina, bet ir informacija, leidžianti pagrįsti jo charakteristikas bei būklę.

„Pirkėjas mato rezultatą, tačiau negali matyti visko, kas buvo padaryta statybos metu. Paslėpti darbai, konstrukciniai sprendiniai, panaudotos medžiagos – tai informacija, kurią galima pagrįsti dokumentais“, – pažymi V. Kanaporis.

Tai nereiškia, kad ESDŽ savaime lemia turto kainą ar finansavimo sprendimą. Tačiau patikima statybos dokumentacija mažina informacijos trūkumą apie objektą.

Duomenų kontrolę reikia numatyti dar prieš prasidedant problemoms

Statytojo interesas šiuo atveju paprastas – rangovo pasitraukimas neturėtų reikšti projekto dokumentacijos kontrolės praradimo.

Todėl dar prieš pradedant darbus verta aiškiai nustatyti, kas administruoja ESDŽ, kas turi prieigą prie sukauptų duomenų ir kaip ši prieiga užtikrinama pasikeitus rangovui. Tai ypač svarbu ilgalaikiuose projektuose, kuriuose dalyvauja daug skirtingų įmonių ir specialistų.

„Statytojas investuoja į objektą, todėl turėtų kontroliuoti ir informaciją, kuri leidžia įrodyti jo statybos istoriją. Rangovui turi būti suteiktos visos darbui reikalingos teisės, tačiau projekto duomenų kontrolė neturėtų būti prarandama kartu su rangovo prieiga“, – sako V. Kanaporis.

Ką statytojui verta padaryti iš anksto?

Kad rangovo pasikeitimas, sutarties nutraukimas ar įmonės nemokumas nevirstų projekto duomenų problema, statytojui verta iš anksto pasirūpinti keliomis praktinėmis taisyklėmis:

• Iš anksto susitarti, kas kontroliuoja ESDŽ paskyrą.
• Rangovui gali būti suteiktos visos darbui reikalingos teisės, tačiau statytojas turi išsaugoti prieigą prie projekto duomenų.
• Sutartyse aiškiai apibrėžti prieigos prie statybos duomenų tvarką. Reikėtų numatyti, kas nutinka pasikeitus rangovui, nutraukus sutartį ar rangovui tapus nemokiam.
• Neapsiriboti vien ESDŽ. Svarbu užtikrinti, kad statytojui būtų prieinama visa su projektu susijusi dokumentacija – atliktų darbų, panaudotų medžiagų, patikrų, pakeitimų ir kitų sprendinių informacija.
• Reguliariai tikrinti, ar duomenys pildomi ir yra pasiekiami. Problema dažnai paaiškėja tik tada, kai informacijos jau skubiai prireikia.
• Užtikrinti duomenų perimamumą. Pasikeitus rangovui, naujas projekto dalyvis turi galėti perimti reikalingą informaciją ir tęsti darbus nesiremdamas vien buvusio rangovo gera valia.
• Vertinti statybos dokumentaciją kaip projekto turto dalį. Ji gali būti reikalinga ne tik statybos metu, bet ir vėliau – parduodant objektą, sprendžiant garantinius klausimus, kilus ginčui ar vertinant turto būklę.

Esminė taisyklė paprasta: rangovas gali pasikeisti, tačiau statybos projekto istorija neturi dingti kartu su juo.