Naujienos

← Visos naujienos

2026-10 / Kiek kainuoja tas pats darbas, jei jį tenka atlikti du kartus – ir kas už tai sumoka?

Pastaruoju metu statybų sektoriaus naujienose matome tą patį vaizdą: užsakymų daug, kvalifikuotų žmonių trūksta, o sąnaudos vis auga. Užimtumo tarnybos apklausoje darbo užmokesčio augimą kaip reikšmingą riziką įvardijo 42 proc. darbdavių. Lietuvos banko duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis per metus padidėjo apie 9 proc., o pagal PSB duomenis statybinių medžiagų kainos rugpjūtį buvo 4 proc. didesnės nei prieš metus. Prisideda ir didesnis minimalus atlygis, ir didesnis pelno mokesčio tarifas didesnėms įmonėms. Kiekvienas pokytis atskirai gal ir nėra dramatiškas, bet kartu jie suvalgo rezervą, iš kurio anksčiau būdavo padengiamos klaidos.

Kai tokio rezervo mažėja, klausimas „kiek kainuoja perdarymas?“ nustoja būti teorinis. Jei reikia išardyti jau įrengtą mazgą, nupirkti naują medžiagą ir dar kartą pasamdyti tuos pačius žmones, už tą patį rezultatą mokama mažiausiai dukart. Prisideda prastova, pasislinkę kitų darbų terminai ir tai, kad kvalifikuoti specialistai tuo metu negali dirbti kitame objekte.

Užsienio tyrimai perdarymą dažniausiai vertina kaip keletą ar keliolika procentų projekto kainos, o dauguma jų patenka į 4-10 proc. intervalą. Lietuvoje tokių tyrimų neradome, todėl šiuos skaičius reikia vertinti atsargiai. Įdomesnė vieno rangovo 346 projektų analizė: vidutiniškai perdarymas sudarė vos 0,39 proc. sutarčių vertės, tačiau metinį bendrovės pelną sumažino 28 proc. Kitaip sakant, plonoje maržoje net nedidelė suma gali nulemti, ar metai bus pelningi.

Remiantis Cotenders klientų patirtimi, dažnai pamirštamas dar vienas dalykas: sumos klausimas yra antras. Pirmas klausimas – kas ją apmoka? Pats perdarymas dar nebūtinai virsta ginču. Ginču jis tampa tada, kai niekas negali greitai ir aiškiai atsakyti, kas, kada, iš kokios medžiagos ir pagal kokį sprendinį darbą atliko, ar tuo metu, kai kilo abejonė, jis jau buvo uždengtas. Jei tokios informacijos nėra arba ji surašyta po kelių savaičių iš atminties, kaltininko paieška užtrunka ilgiau nei pats taisymas, o per tą laiką objektas stovi.

Daugiau nei dešimt metų dirbdami su elektroniniu statybos žurnalu matome, kad naudingiausios praktikos paprastai būna paprasčiausios. Štai kelios, kurios mažina riziką sumokėti du kartus:

1. Įrašai tą pačią dieną. Kuo arčiau įvykio užpildytas įrašas, tuo mažiau vietos interpretacijoms. Kasdienis žurnalo pildymas yra ir reglamento reikalavimas, o praktiškai jis vėliau padeda atkurti įvykių seką.

2. Paslėptų darbų fiksavimas prieš uždengiant. Nuotrauka su matavimo liniuote ir aplinka, iš kurios aišku, kur būtent mazgas yra, vėliau gali būti vienintelis įrodymas. Svarbu ir tai, kad paslėptų darbų aktai būtų užpildyti laiku, o ne tada, kai darbas jau uždengtas.

3. Prastovos užrašymas iš karto. Jei darbai stovėjo dėl projekto neatitikimo, oro sąlygų ar kitų priežasčių, tai verta įrašyti tą pačią dieną. Kitaip vėliau sunku pagrįsti, kodėl pasislinko terminai.

4. Medžiagų ir atliktų darbų atitikimas projektui. Kai matote, kokia medžiaga panaudota kurioje vietoje ir ar tai atitinka projektą, neatitiktį pastebite tada, kai ją dar paprasta ištaisyti.

5. Prieiga visiems, kas dirba objekte. Žurnalas naudingiausias tada, kai jį mato ir pildo visi dalyviai, o ne vienas asmuo.

6. Aiškus susitarimas dėl duomenų išlikimo. Jei žurnalo įsigijimas perduodamas rangovui, verta iš anksto aptarti, kaip statytojas turės prieigą prie visos statybos istorijos, jei sutartis bus nutraukta ar rangovui kils finansinių sunkumų.

7. Susitarimas sutartyje dėl klaidų taisymo. Verta iš anksto aptarti, kas apmoka klaidų taisymą, kokią jų marža ir kokiais įrodymais bus paremta sąmata.

Žinoma, taii nėra teisinė konsultacija, tai tik mūsų patarimas ir priminimas tiek statytojams (užsakovams), tiek ir darbų vykdytojams (generaliniams rangovams ir rangovams), kad atsakymą geriau turėti prieš darbus, o ne po jų.

Nė viena iš šių praktikų nėra naujas atradimas, bet kai sąnaudos auga, o rezervas mažėja, tokios kasdienės smulkmenos tampa realiu skirtumu. Jei objekte kiekvienas darbas turi aiškų įrašą ir nuotrauką, klaidą, kad ir kada ji išaiškėtų, galima spręsti remiantis faktais, o ne prisiminimais.

Daugiau apie tai, kaip statybos žurnalas padeda matyti objekto eigą realiu laiku, rasite čia: https://statyboszurnalas.lt/lt/funkcijos